Žiauriausi kankinimo būdai
Žiauriausi KankinimoBŪDAI „EVER“ Fizinis kankinimas simbolizuoja žmogaus galią bausti. Nors faktiškai kiekviena iš pagrindinių kultūrų į istorijos vadovėlius įsirašė kaip norinti ir galinti kankinti žmones, didžiausias sunkių ir pakankamai iškrypusių kankinimų technikų skaičius priskiriamas keturioms katalikų bažnyčios inkvizicijoms, viduramžiais kovojusioms su eretikais. 1243 m. popiežius Inocentas IV buvo pirmasis, davęs leidimą naudoti kankinimus. Vėliau dar ne vienas žiaurus ir didis inkvizitorius buvo išrinktas popiežiumi, t.y. Benediktas XII ar Pijus V (kurį Bažnyčia 1712 m. paskelbė šventuoju). Galiausiai 1816 m. Bažnyčia „susiprotėjo“ ir uždraudė kankinimus. Tačiau iki to laiko padaryta žala jau buvo milžiniška: istoriko Normano Cantoro įvertinimu, per tuos laikus buvo nukankinta daugiau nei 10,000 žmonių (įdomu, pas kelis jų iš tiesų tūnojo velnias?...). Dar labiau šokiruoja tai, kad tie 10,000 nėra toks jau didelis skaičius žinant, kad didžioji dauguma to meto teismų tik ir užsiiminėjo kankinimais. Prieš juos gi Romėnai buvo nepralenkiami kankinimo meistrai. Tad dabartinė žmogaus teisių era yra savotiška anomalija: istoriškai žmonija visais laikais rodė polinkį kelti nepakeliamą skausmą kitam žmogui. Žemiau – žiaurokas sąrašiukas žmogaus kankinimo metodų. Didesnė dalis jų buvo naudojama būtent inkvizicijos laikais. Šie pasenę būdai, sukurti ir naudoti prisipažinimams išgauti, dažnai būdavo tokie brutalūs, jog kankinamojo mirtis buvo kone vienintelė įmanoma kankinimo baigtis. Kiek ilgai užtrukdavo žmogui išleisti paskutinį atodūsį galėjo priklausyti ne tik nuo pačios kankinimo technikos, tačiau ir nuo budelio stropumo. Taigi. 10 žiaurių žmogaus kankinimo būdų/įrenginių, naudotų tam, kad kažkas pravertų burną ir pasakytų tai, ko yra tikimasi. Vieninteliai kriterijai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kurioje topo vietoje turėtų būti vienos ar kitos „staklės“ – laikas, kurį būdas buvo plačiai naudotas, ir gailestis – kuo jo mažiau, tuo aukštesnė vieta atitenka. 10. „Pertempimas vandenius po kyliu“Tai – senovinis piratų kankinimo būdas. Auka būdavo surišama virveir skridinio pagalba tampoma nuo vieno laivo galo iki kito... po vandeniu.Skamba nelabai viliojančiai. Begalė aštrių laivo dugno atplaišų nuogą aukos kūną tiesiog išdraskydavo, tačiau tikėtina, kad nuskendimas būdavopirmasis ateidavęs į pagalbą nelaimingajam, kuriam minėti skausmai jau, greičiausiai, nebesukeldavo „nepatogumo“. 9. Kankinimas žiurkėmis Dar vadinama „sužadinimu žiurkėmis“, šį kankinimo technika „įdarbindavo“ žiurkes sukelti dažną žmogaus fobiją graužikams. Inkvizitoriai, siekdami išgautinorimą prisipažinimą, buvo labai kūrybingi: į kibirą įmesdavo keletą žiurkių,tuomet graužikų kelią laukan uždengdavo aukos pilvu ir pradėdavo kaitintikitą kibiro pusę. Žiurkytėms, žinoma, tai nelabai patikdavo ir šios imdavo nerimauti. O po kelių akimirkų, kai kibiras jau būdavo pakankamai įkaitęs,graužikai bet kokia kaina prašydavosi lauk. Galutinis rezultatas visuomet būdavo toks pats: alkanos ir ugnies sujaudintos žiurkės turėdavo vienintelį kelią lauk – „išsirausti“ urvą per vargšės aukos kūną. 8. „Krokodilo žirklės“Krokodilo žirklės yra būtent tokios, kaip ir skamba jų pavadinimas: dvi išlietos plieninio vamzdžio dalys, kurių vidus „pagražintas“ keliomis eilėmisaštrių plieninių spyglių, kurie yra kaitinami ir budelio padedami ant reikiamųgalūnių. Ir tai yra vieta, kuomet viskas pasidaro pakankamai bjauru: į krokodilo žirkles yra talpinamas aukos penis ir, minimaliomis tempimo pastangomis, jos lėtai ir skausmingai atskiria vargšą kankinamąjį nuo jo rusenančio vyriškumo. Priklausomai nuo tokių faktorių kaip didelis nukraujavimas ar infekcija, mirtis yra beveik neabejotinas šio kankinimobūdo rezultatas. 7. „Dviejų žmonių pjūklas“Prieš pradedant naudoti šį žiaurų įrengimą, auka yra išrengiama nuogaiir už čiurnų pakabinama žemyn galva už nugaros surištomis rankomis.Tuomet du budeliai suimdavo po vieną didžiulio pjūklo rankeną (pamenattokį, kuriuo senais gerais laikais dviese malkas pjaudavo tautiečiai?),patalpinto tarp aukos kojų, ir pradėdavo pjauti nuo liemens žemyn.Kabant tokioje pozoje, kraujas telkdavosi žmogaus galvoje, tad auka,tikėtina išlikdavo sąmoninga iki akimirkos, kai pjūklas pasiekdavo širdį. 6. „Galvos traiškytojas“ Galvos traiškytojo technika reikalauja gerokai „ligotos“ įrangos: ją sudaro metalinė dubens forma, dengianti galvos viršų ir su viršutinėje dalyje įtaisytu dideliu sraigtu, bei „padėkliukas“ smakrui, neleidžiantisaukai judėti. Žodžiu, žiaurus galvos apdangalas, sukeliantis traiškymo efektą. Aukos galva yra įtvirtinama tarp dubens ir padėkliuko, o budelis,savo malonumui bei aukos skausmui, pradeda sukti viršuje esantį sraigtą.Metalinis šalmas pradeda slėgti, taip sutrumpindamas aukos dantis bei iš akiduobių išsprogdindamas akis. Deja, kad ir kaip tai žiauru būtų,aukai iki mirties tenka dar gerokai palūkėti.. 5. „Iron Maiden“Ne, tai ne žinoma grupė „Iron Maiden“ (liet. – plieninė panelė) iš tiesų yra plieninė kamera, dydžiu primenanti „nešiojimą“ tualetą ir visiškainedvelkianti žavesiu. Auka yra patalpinama į iš pažiūros visiškai nekaltą plieninę kamerą. Ir tik ten „įsikūrusi“ supranta, jog visos vidinės „Iron Maiden“sienos yra apsiginklavusi aštriais spygliais. Kuomet kameros durys uždaromos,spygliai sminga giliai – bet ne per giliai – į aukos akis, krūtinę, bei nugarą. 4. „Kuolas“Tai yra būtent tai, apie ką jūs pagalvojote. Kuolas yra maždaug žmogaus ūgio plieninis „iešmas“, kaitinamas karštomis anglimis ir naudojamas aukai pamauti. Aidint minios aplinkinių žmonių raginamas pribaigti pasmerktąjį, auką, kuri būna surištomis rankomis ir kojomis, yra pasodinamaant kuolo, įsitaisančio jo vidaus organų vietoje. Teigiama, jog taip pamauta auka tam tikrą sąmoningumo lygį gali išlaikyti net keletą dienų. 3. „Popiežiaus kriaušė“Taip pat žinoma kaip „Kančios kriaušė“ ar „Dusulio kriaušė“. VeiksmingojiŠio rankinio įrengimo dalis primena kriaušę (forma), o kitame gale yraįmontuota rankena bei sriegis. Moteris, „miegojusi“ su velniu, kriaušęrastų savo vaginoje, vyras, „miegojęs“ su kitu vyru – išeinamoje angoje,o eretikas burnoje. Žodžiu, „nusidėjusioje“ vietoje. Patalpinus kriaušęį vidų, budelis pradeda sukti rankeną, plečiančią kriaušę. Po kelių akimirkųkriaušė išsiskleidžia tarsi gėlė trimis suluošinančiais skustuvo vainiklapiais. 2. „Ratas“ Nedaug būdų buvo taip plačiai paplitę (ar tokie skausmingi) kaip pasmerkiamasmirti ant rato. Pirmiausia, buvo sulaužoma didžioji dauguma aukos galūnių beisąnarių, o tuomet išrengtas nuogai pasmerktasis būdavo įspraudžiamas tarp medinio rato stipinų. Galiausiai, ratas viešoje vietoje (pvz. centrinėje miestoaikštėje)iškeliamas aukštyn ir laikomas tol, kol auka miršta, būdama visuomenėspažeminimo ir pajuokos objektu. 1. „Scaphism“Pirmą kartą paminėta Plutracho kaip persiška kankinimo technika, šis būdas yra tarsi nebylus žmonijos žiaurumo testamentas. Jei egzistuoja šlykštesnis ir nežmoniškesnis kankinimo būdas, mes apie jį žinoti nenorime. Aukaišrengiama nuogai ir pririšama prie valties veidu į viršų. Prieš tai ji perprievartą prigirdoma pieno bei medaus „kokteilio“, sukeliančio skausmingąir gausų viduriavimą. Ir tai tik labai žiauri pradžia. Tuomet medumi yraištepamos tokios kūno vietos, kaip kirkšnys bei pažastys (dažnai – visaskūnas), o aukos „laivas“ yra paleidžiamas dreifuoti į nedidelį stovinčiovandens tvenkinį. Viduriavimas ir medus privilioja vabzdžius, kurie pradeda maitintis nuo aukos, o galiausiai ir veistis bei daugintis žmogaus kūne.
Mums dabar lengva žagtelti iš šleikštulio ir susimąstyti, kaip žmonės galėjo būti tokie žiaurūs vieni kitiems. Tačiau būtų kvaila manyti, jog kiekvienas iš mūsų būtų elgęsis kitaip tais gūdžiais laikais, arba tikėti, jog panašaus baisumo kankiniai nevykdomi šiais laikais (po kitomis vėliavomis ir skambiais
Balsavimas
Žiūrėta:
36373 |
Balsų:
293 |
Vidurkis:
Komentarai