„Durnius“ – tai linksmas ir populiarus kortų žaidimas, kuris turi ilgą istoriją ir yra ypač mėgstamas Baltijos šalyse bei Rusijoje. Nors žaidimo taisyklės yra paprastos, jis reikalauja tiek strategijos, tiek greito mąstymo. Pagrindinis tikslas – atsikratyti savo kortų ir niekada netapti „durniumi“ – paskutiniu žaidėju, kuris turi kortų rankoje. Jei nori sužinoti, kaip žaisti „Durnių“, šis straipsnis tau padės!
„Durnius“ žaidimo tikslas
Žaidimo tikslas yra kuo greičiau atsikratyti visų kortų. Tai gali pasirodyti paprasta, tačiau žaidimas pilnas strateginių sprendimų ir greitų reakcijų, nes paskutinis žaidėjas, turintis kortų, pralaimi ir tampa „durniumi“.
Žaidimo priemonės ir kortų kaladė
„Durnius“ žaidžiamas su standartine 36 kortų kalade, kurioje yra kortos nuo 6 iki tūzo. Kortos turi tam tikrą rangą, kurio tvarka didėja:
- 6 < 7 < 8 < 9 < 10 < Valetas < Dama < Karalius < Tūzas.
Jei žaidžiama su mažesne žaidėjų grupe, galima naudoti ir pilną 52 kortų kaladę, pridedant 2, 3, 4 ir 5 kortas, tačiau tradiciškai žaidžiama su 36 kortomis.
Žaidėjų skaičius
„Durnius“ galima žaisti nuo 2 iki 6 žaidėjų. Žaidimas trunka apie 8–10 minučių, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo žaidimo dinamikos ir žaidėjų pasirinktos strategijos.
Žaidimo eiga ir pagrindinės taisyklės
- Kortų dalijimas: Kiekvienam žaidėjui išdalinamos 6 kortos, likusios kortos sudaro kaladę. Viršutinė korta, atverčiama iš kaladės, nurodo kozirio rūšį, t. y. kortų rūšį, kuri bus stipriausia šiame žaidime.
- Žaidimo pradžia: Žaidimą pradeda tas, kuris turi mažiausią kozirio kortą (pvz., jei koziriai yra širdys, žaidėjas su širdžių 6 pradeda).
- Puolimas ir gynyba: Žaidimas vyksta pagal laikrodžio rodyklę. Pirmas žaidėjas meta kortą ant stalo, ir žaidėjas, sėdintis kairėje, turi atsakyti. Atsakyti galima tik tada, jei turima korta aukštesnio rango arba kozirinė korta. Jei žaidėjas neturi aukštesnės kortos, jis privalo traukti kortą iš kaladės.
- Kozirai: Kozirai yra stipriausi žaidimo kortos, ir jie gali nugalėti bet kurią kitą kortą, išskyrus kitus kozirinius kortus. Jei besiginantis žaidėjas neturi tinkamos kortos, bet turi kozirį, jis gali juo atsikirsti.
- Pasiėmimas kortų: Kai žaidėjas negali nukirsti visų jam išmestų kortų, jis privalo jas pasiimti. Tai reiškia, kad jis gauna papildomų kortų ir turi vėl kovoti, kad atsikratytų jų.
- Žaidimo pabaiga: Žaidimas baigiasi, kai vienas žaidėjas atsikrato visų savo kortų. Likęs žaidėjas su kortomis tampa „durniumi“, nes jis pralaimėjo.
Strategija – kaip neatsidurti durniumi
„Durnius“ yra ne tik atsitiktinumo žaidimas, bet ir strategija. Štai keli patarimai, kaip geriau žaisti:
- Stebėkite kortas: Stebėkite, kurios kortos jau buvo išžaistos, kad galėtumėte geriau numatyti, ką kiti žaidėjai turi savo rankose. Tai padės priimti geresnius sprendimus puolimui ir gynybai.
- Naudokite kozirinius kortas išmintingai: Kozirai yra stiprūs, tačiau nereikia jais naudotis per dažnai. Stenkitės taupyti juos, kol tikrai reikės.
- Neskubėkite puolant: Jei turite stiprių kortų, geriau leiskite kitiems žaidėjams pirmiems puolimui. Tai suteiks jums galimybę atsakyti ir išsaugoti savo kortas.
- Naudokite mažas kortas gynybai: Kai puolama su mažomis kortomis, stenkitės atsakyti su savo mažiausia korta. Taip išsaugosite savo stipresnes kortas.
Populiarios „Durniaus“ versijos
„Durnius“ turi keletą variantų, kurie prideda įvairovės ir papildomos strategijos:
- Žaidimas poromis: Šiame variante žaidžiama poromis – du žaidėjai dirba kartu, kad nugalėtų kitą porą. Jei vienas žaidėjas nukerta visas kortas, jis pradeda pulti kitą porą.
- „Durnius prieš laikrodžio rodyklę“: Tai alternatyvus žaidimo būdas, kai žaidžiama prieš laikrodžio rodyklę. Šis variantas populiarus Pietų Europoje.
- Be kozirių: Kai žaidžiama be kozirio, žaidimas tampa sudėtingesnis, nes visi kortų laukai yra vienodai svarbūs.
Leave a Reply